Ar kada susimąstėte, kiek galimybių slepiasi paprastame kartoniniame ritinėlyje?
Veikla „Velykų simbolio dirbtuvėlė“ vaikams tapo ne tik kūrybiniu užsiėmimu, bet ir vertinga pamoka apie tvarumą, matematiką bei inžineriją.
Antrasis daiktų gyvenimas.
Viskas prasidėjo nuo probleminio klausimo: „Ką daryti su kartoniniu ritinėliu, kai baigiasi popierius?“. Ieškodami atsakymo į šį klausimą priešmokyklinio ugdymo grupės ,,Pelėdžiukai“ ugdytiniai gilinosi į ekologijos temą-mokėsi rūšiuoti atliekas ir suprasti jų perdirbimo vertę. Tyrinėdami medžiagų savybes: lankstumą ir tvirtumą-stebėjo magišką virsmą: kaip apvalus ritinėlis jų rankose tampa ovalu ar „akele“.
Matematika ir inžinerija ant popieriaus lapo.
Šiame etape matematika tapo pagrindiniu struktūros įrankiu. Vaikai sprendė inžinerinius iššūkius:
Geometrija: grupavo pasikartojančias formas ir ieškojo tinkamiausių kampų, kad jos užpildytų visą zuikio kontūrą.
Proporcijos ir skaičiavimas: planavo detalių kiekį ausytėms bei kitoms kūno vietoms, lygino, skaičiavo, kur jų prireikė daugiau, o kur mažiau.
Smulkioji motorika: šių formų klijavimas pareikalavo kantrybės ir tikslumo, akies-rankos koordinacijos. Plokščiame lape pamažu iškilo trimatis vaizdas, padėjęs geriau suvokti erdvę ir tūrį.
Spalvų ir tekstūrų mozaika.
Veiklą pratęsėme spalvotyros eksperimentu. Vaikai ne tik spalvino išgautas detales, bet ir patys maišė dažus: stebėjo, kaip susimaišius spalvoms atsiranda nauji atspalviai. Per spalvas išreiškė ir savo emocijas: kodėl vienas zuikutis ryškus ir džiaugsmingas, o kitas – ramus bei pastelinis.
Kūrėjų džiaugsmas.
Didžiausias pasiekimas buvo ne pats kūrybinis darbelis, o vaikų patirtas sėkmės pojūtis. Kiekvienas jų drąsiai užpildė visą paveikslėlio plotą, demonstruodami susikaupimą ir susitelkimą darbui. Tai buvo procesas, kuriame paprastas kartoninis ritinėlis virto šventiniu personažu, o vaikai pasijuto tikrais kūrėjais, gebančiais iš paprasto kartoninio ritinėlio sukurti kažką ypatingo.
Ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Rasa Simona