Ir pabiro, ir pažiro spalvotų pieštukų dėžutė…
Pirmoje klasėje stebuklingais rakteliais atrakinote mokslo ir žinių pasaulio duris. Kaip ir visi pirmokai buvote nedrąsūs, charakterio savybės buvo ne tokios ryškios. O jau antroje klasėje įgijote „stebuklingų galių“ ir ėmė atsiskleisti jūsų charakteriai, asmeninės savybės: geros, ir ne tokios geros. Klasėje jūsų buvo nedaug, bet visur buvo jūsų pilna – koridoriuje bėgiojančių ir kalbančių, kieme šūkaujančių ir besipykstančių… Norėjote būti išgirsti čia ir dabar. Ryte pravėrus klasės duris pasipildavo daugybę klausimų ir taip prasidėdavo „ spalvinga nuotykių diena“. Tada supratau, kad jūs visi skirtingi. Supratau, kad klasėje yra draugiškas, kuklus, smalsus, pastabus, paprastas, linksmas, stropus, greitas, vikrus, išradingas, mandagus, užsispyręs mokinys. Visi skirtingi, kaip tie pieštukai spalvotų pieštukų dėžutėje. Kartais taip pabirdavote ir imdavote pyktis, neišeidavo jūsų surinkti, sutaikyti, nuraminti, o kartais būdavote draugiški, imdavote kalbėtis, juoktis, kurti, šokti…
Linkiu, kad jūsų užsispyrimas, vikrumas, smalsumas, draugiškumas, mandagumas, išradingumas, stropumas padėtų jums tolimesniuose moksluose, padėtų siekti užsibrėžtų tikslų.
Ketvirtokų mokytoja Lina Rupštaitytė
______________________________________________________________________________________
Baigdami pradinį ugdymą ketvirtokai kartu su mokytoja kūrė pamoką – spektaklį „ Jei spalvotų pieštukų dėžutę turi“ apie paprasto pieštuko atsiradimą ir virsmą spalvotu pieštuku. Siejo paprasto pieštuko gyvenimą su žmogaus gyvenimu, spalvotų pieštukų charakterio bruožus su žmogaus charakterio bruožais, leido nusikelti į vaikystę ir visiems prisiminti, kad buvome vaikai.
Nuskambėjo spektaklio baigiamoji daina pagal poeto ir aktoriaus Sauliaus Mykolaičio eiles:
Jei spalvotų pieštukų dėžutę turi,
Prisiminti nupiešti Pasaulį gali.
Žemės rutulį, mišką, geltonas bites,
Pūkuotuką, paršelį, kengūrą, žvaigždes.
Asiliuką ir triušį, pelėdą lizde,
Apšerkšnijusią žiemą pusnies patale.
Pasinerti į minkštus vaikystės sapnus
Ir nuskristi tenai ir nuskristi tenai
Ten kur žydras dangus.
……………………………………………….
Jeigu liūdna šiek tiek, išsiskirti sunku,
Susitiksim rytoj, viskas bus iš pradžių.
Juk šypsositės mums ir va tuo pieštuku
Pūkuotuko pasaulį nupiešim kartu.
Gal seniai, gal neseniai,
Tik pamirštame dažnai.
Skraidėme sapnuos smagiai
Buvome vaikai.
_________________________________________________________________________________
Ketvirtokai, gero jums mokymosi 5-oje klasėje ir toliau!
@ 2021 Pasvalio r. Vaškų gimnazija
Sprendimas: TOBALT
Parašykite komentarą